Nemo lieptų storija
Kaip svajonė virto amatu
Nežinai, kur nuves tavo svajonės
Kartais gyvenime reikia tik vieno — būti ištikimam savo svajonei. Net tada, kai pasaulis atrodo neaiškus, o kelias išsišakoja į šimtus nepažintų takelių, viena taisyklė lieka nepajudinama: jeigu svajonė ateina tris kartus — vadinasi, ji tavo.
Gyvenimas, rodos, turi savo architektą. Tą paslaptingą kūrėją, kuris žino, kada ir kur atidaryti duris. Ir nors mes nežinom, kas bus už jų, tikrasis stebuklas nutinka tada, kai įeini.
Viskas prasidėjo ne nuo lieptų
Kai man buvo 36-eri, gyvenau emigracijoje, Anglijoje. Viskas, kaip pasakojimuose: darbas, nuoma, finansai, savaitgaliai, „Tesco“. Ir viskas — tvarkoj. Bet viduje tyliai kirbėjo klausimas: „Ar tik tiek? Ar tik tiek yra tas gyvenimas?“
Atsakymą radau vaikystėje. Ten, kur fantazijos dar nesuvalgytos rutinų.
Aš prisiminiau: vaikystėj svajojau pasistatyti plaustą ir plaukti juo per upę.
Ir štai, vieną dieną, ta svajonė užvaldė mane visą.
Taip gimė Nemo plaustas
Vizija tapo realybe. Pradėjau konstruoti plaustą – ne juokais, ne kaip eksperimentą, bet kaip atsakymą į egzistencinį klausimą. Tapo aišku: jei aš galiu pastatyti plaustą, kuris plauks didžiausia Lietuvos upe – vadinasi, gyvenimas gali būti didesnis nei „darbas-namai-atostogos“.
Po kelių metų gimė „Nemo Plaustas“, kuris ne tik plaukė, bet tapo reiškiniu – vienintelis tokio dydžio plaustas Lietuvos upių istorijoje.
Trys skambučiai, vienas likimas
Po penkerių metų kruizų, vieną dieną paskambino vienas žymus žmogus:
– „Renatai, ar galėtum man pastatyti lieptą?“
Atsakiau nuoširdžiai:
– „Na… aš lieptų nestatau.“
Draugiškas pokalbis baigėsi. Bet po mėnesio — vėl skambutis. Ir vėl atsakiau:
– „Lieptų nestatau, bet dėkui.“
Bet kai jis paskambino trečią kartą, su tokia ramybe ir tvirtumu, sakydamas:
– „Aš noriu, kad tu pastatytum mano lieptą. Tu pastatei plaustą – pastatysi ir lieptą.“
Aš supratau: Likimas beldžiasi. Trečią kartą. Ir taisyklė paprasta:
Niekada netrauk to, kas tris kartus bando nuo tavęs nuplaukti. Ir niekada nenuvertink to, kas tris kartus bando pas tave atplaukti.
Ir aš pastatčiau tą lieptą
Nors širdyje virpėjo nerimas, pasakiau:
– „Gerai. Pastatysiu. Jei bus klaidų – jas pataisysiu.“
Tai buvo didžiausias iššūkis nuo Nemo plausto laikų.
Bet aš žinojau: jei aš sugebėjau pastatyti 220 kvadratų plaustą, kuris keturis kartus perplaukė Nemuną, nesubyrėdamas į gabalus – pastatysiu ir lieptą.
Taip gimė pirmasis Nemo Lieptas. 80 metrų ilgio. Tvirtas. Išdidus. Patikimas. Ir jau tada žinojau – jo karkase gyvena plausto DNR.
Gimsta meistrystė
Nuo to momento Nemo Lieptai ėmė dygti kaip gėlynai prie ežerų. Vienas po kito. Kiekvienas unikalus. Kiekvienas su savo istorija.
Taip baigėsi mano emigracija – grįžau ne tik į Lietuvą, bet ir į save. Su dviem projektais, dviem gyvenimo kryptimis:
- Nemo kelionės – vasarinė sielos veikla.
- Nemo Lieptai – amatas, kuris moko, augina, tvirtina.
Ir aš tapau meistru
Šiandien žinau: turėti amatą – yra tikroji laimė.
Kai žinai, ką darai. Kai moki. Kai darai tai, ką moki geriausiai.
Ir kai žmonės tai įvertina – ne tik rankomis, bet ir širdimi.
